Kaip ir kasmet šaltuoju metų sezonu į viršų šovė sergamumas virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Ir jei dėl karantino sergamumas mums įprastomis ligomis kiek sumažėjo, prie peršalimo, slogos ir gripo prisidėjus COVID-19, padaugėjo neaiškumų, kokia konkrečiai liga puola ir kaip gydytis.
Pasak medikų, pačioje ligos pradžioje simptomai – gana panašūs: temperatūra, nuovargis, kosulys, gerklės skausmas. Todėl rūpestingieji dar prieš karantiną pasirūpino, kad namų vaistinėlėse pakaktų pirmojo būtinumo preparatų temperatūrai mažinti, kosuliui, gerklės skausmui malšinti.
Kaip ir pandemijos pradžioje, išlieka aktualu laikyti prevencijos priemonių – kruopščiai plauti ir dezinfekuoti rankas, laikytis kosėjimo etiketo, dėvėti veidą ir nosį dengiančias kaukes, nepažeisti nustatytų karantino reikalavimų. Vis dėlto, apsaugos priemonės negarantuoja, kad išliksime sveiki.
Kaip suprasti, kokia liga kimba?
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, 80 proc. užsikrėtusiųjų SARS-CoV-2 infekcija suserga COVID-19 liga, kuri gali būti besimptomė, pasireikšti lengvais ar sunkesniais simptomais, tokiais kaip aukštas karščiavimas, dusulys ir dar rimtesniais. Sunkiausiais COVID-19 ligos atvejais gali išsivystyti pneumonija (plaučių uždegimas), ūmus kvėpavimo nepakankamumas ir kitos mirtinos komplikacijos. Tyrimai rodo, kad klinikinis sveikatos būklės pablogėjimas dažniau pasireiškia antrą ligos savaitę.
Dažniausi COVID-19 ligos simptomai – karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis. Rečiau pasitaiko skonio ar kvapo nejutimas, nosies užgulimas, konjunktyvitas, gerklės, galvos, raumenų ar sąnarių skausmai, įvairūs odos bėrimai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, šaltkrėtis, galvos svaigimas. Sunkios COVID‐19 ligos atveju pasireiškia dusulys, sumišimas, nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje, aukšta temperatūra.
Karščiavimas ir yra pirmas dalykas, į kurį rekomenduojama atkreipti dėmesį, bandant suprasti, kokia liga kimba. Labai aukšta temperatūra (39-40 laipsnių) būdingesnė gripui nei COVID-19. Pasigavus naująjį virusą temperatūra gali laikytis apie 37,5-37,8 laipsnio, kaip ir peršalus, tačiau peršalę taip stipriai nekosime, nejaučiame tokio didelio nuovargio, nekalbant apie dusulį, kuri būdingas sunkiau COVID-19 segantiems žmonėms.
Peršalimas paprastai prasideda palaipsniui, jo simptomai ne tokie stiprūs, nors irgi prastai jaučiamės. Išskirtiniams peršalimo simptomams priskiriamas čiaudulys, nebūdingas gripui ar COVID-19. Sergant pastarąja liga reta ir sloga, tačiau ji kartais pasireiškia gripuojant.
Gripas dažniausiai prasideda staiga. „Šoka“ aukštyn temperatūra, krečia šaltis, skauda raumenis, „laužo“ kaulus. Peršalimo simptomai stiprėja po truputį, nuo čiaudulio, nedidelio gerklės skausmo, užgultos nosies. Kosulys – švelnus, karščiavimas nestiprus arba jo išvis nebūna, ne visada skauda galvą. Peršalus neviduriuojama ir nepykina, tačiau susirgus gripu ar COVID-19, ypač vaikams, šie simptomai gali pasireikšti.
Naujausi tyrimai teikia vilties
Stebuklingos „piliulės“ Covid-19 ligai gydyti kol kas nėra. Tačiau atliekami moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie esami preparatai vartojami profilaktiškai gali sumažinti tikimybę susirgti, o jau susirgus gali prisidėti prie sergančių pacientų sveikimo, sutrumpinti ligos laiką, pagerinti rezultatus.
Naujausi Vokietijos farmacinės kompanijos „Bionorica SE“ ikiklinikiniai tyrimai, kurių rezultatai artimiausiu metu bus paskelbti viešai, parodė, kad fitoterapinės (augalinės) medžiagos gali turėti poveikio COVID-19 sukeliančiam SARS-CoV-2.
Tirtus preparatus BNO 1201 ir BNO 1205 (Bronchipret) ir BNO 1030 (Tonsilgon N) gerai pažįsta Lietuvos vartotojai: augalinis vaistinis preparatas „Bronchipret“ skirtas ūminio bronchito sukelto drėgno kosulio priepuoliams retinti ir atsikosėjimui gerinti, o „Tonsilgon N“ – dažnai pasikartojantiems viršutinių kvėpavimo takų uždegimams, ypač tonzilių uždegimui gydyti.
Ikiklinikiniai tyrimai leidžia teigti, kad minėti augaliniai vaistiniai preparatai BNO 1201, BNO 1205 (Bronchipret) ir BNO 1030 (Tonsilgon N) slopina viruso SARS-Cov-2 gebėjimą jungtis prie tam tikrų receptorių kvėpavimo takuose (AKF2) ir taip mažina galimybę virusui pasireikšti.
Tyrimo metu taip pat pastebėtas „Bronchipret“ ir „Tonsilgon N“ esančių fitoterapinių medžiagų gebėjimas aktyvinti ląstelių imuninį atsaką organizme, kai jos kovoja su virusu.
Tyrėjai analizavo ir baltymų (beta defensino ir katelecidino) kiekio didėjimo įtaką saugantis nuo SARS-Cov-2 viruso, kuris sukelia COVID 19. Tyrėjai nustatė beta defensino ir katelecidino kiekio organizme didėjimą stimuliuojant vaistiniais preparatais BNO 1201 ir BNO 1205 (Bronchipret) ir BNO 1030 (Tonsilgon N), kas gali lemti stipresnę ląstelių apsaugą.
Gydytojai ir vaistininkai konsultuoja telefonu
Atskirti, kokia kvėpavimo takų infekcija pasireiškia, yra gana sudėtinga. Svarbu nenumoti ranka jau į pirmuosius ligos simptomus ir pradėti gydytis kuo anksčiau. Pasikonsultuoti, kokius preparatus vienu ar kitu atveju rinktis, su gydytojais ar vaistininkais pacientai gali ir telefonu. Specialistai mielai patars, kokios profilaktikos ar gydymo priemonės tinkamiausios, informuos apie veikliąsias vaistines medžiagas, kaip vartoti konkretų vaistą, ką daryti neaiškiose situacijose.
